Respublikinė konferencija (Nuotraukos fotogalerijoje)


Respublikinė konferencija „Aktyviųjų mokymo metodų taikymas pradiniame ugdyme“  Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje  2014  – 04 - 24

           Balandžio 24 d. būrys Rokiškio miesto bei rajono ir Anykščių, Svėdasų, Panevėžio, Kupiškio pradinių klasių mokinių ugdytojų sugužėjo į Rokiškio Juozo Tūbelio progimnaziją. Šios įstaigos pradinių klasių mokytojos pakvietė Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų pradinių klasių mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, neformaliojo ugdymo  bei kitų dalykų mokytojus pasidalinti gerąja patirtimi ugdant pradinių klasių mokinius respublikinėje konferencijoje „Aktyviųjų mokymo metodų taikymas pradiniame ugdyme”.
         Temą konferencijai padiktavo pats gyvenimas,  nes visuomenės gyvenimo pokyčiai kelia naujus iššūkius jaunosios kartos ugdytojams.  Tai atspindi valstybiniai formalaus ugdymo organizavimo dokumentai, kuriuose pabrėžiama jaunosios kartos  bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo svarba.  Norint išugdyti dorą, atsakingą, sugebančią kritiškai atsirinkti informaciją ir kūrybingai veikti asmenybę, būtinas kiekvieno mokinio aktyvus ir sąmoningas mokymasis. Iškyla uždavinys organizuoti ugdymo procesą taip, kad patys mokiniai, pagal savo galias ir poreikius, mokytojui padedant, aktyviai veiktų, ieškotų, patirtų, pažintų, kurtų, taikytų, gebėtų bendradarbiauti ir save vertinti. Tad mokytojui, ilgą laiką buvusiam vienam svarbiausių informacijos perteikėjų, iki šiol dominavusiam  pamokoje tiek mokant, tiek vertinant mokinių pažangą, yra pakankamai sudėtinga dalį veiklos ir atsakomybės motyvuotai, atsižvelgiant į eilę individualių mokinio kintamųjų galių, perkelti ant ugdytinių pečių. Siekdamos padėti ugdytojui sėkmingiau įveikti kintančios ugdymo realybės iššūkius, palengvinti ugdymo organizavimo kokybės užtikrinimą, sudaryti sąlygas kolegoms išgyventi profesinę sėkmę, mokytojos dalinosi savo patirtimi bei įžvalgomis, diskutavo apie aktyvių ugdymo metodų taikymo privalumus ir trūkumus.
           Konferencijos 68 dalyvius iš 11 Lietuvos mokyklų savo pasirodymu pasveikino dvi mažųjų mokyklos šeimininkų klasės, parodydamos, kaip scenai galima pritaikyti meninio ugdymo užsiėmimuose įgytus sugebėjimus. Visos konferencijos metu išklausyta 17 pranešimų ir pristatyti 7 stendiniai pranešimai, kuriuose atskleista įvairių sričių pradinio ugdymo specialistų vertinga pedagoginė patirtis taikant aktyviuosius metodus. Atskleista šių metodų įvairovė. Pristatyta dorinio ugdymo – tikybos – prasminga integracija pradiniame ugdyme. Pasitelkiant aktyviuosius ugdymo metodus siūlyta aktualizuoti pilietiškumo ugdymą. Keltos mokinių, su tėvais grįžusių į Lietuvą, adaptacijos mokykloje problemos bei jų, kaip ir specialių poreikių mokinių ugdymo problemų, sprendimo galimybės taikant aktyviuosius ugdymo metodus. Gilintasi į individualių mokinių galių aktyvų ugdymą. Pristatyta aktyvaus mokymosi už mokyklos ribų patirtis. Pasidalinta praktiškai patikrintais IKT, žaidimų įvairių dalykų pamokose kūrybiško taikymo pavyzdžiais, aktyvinančiais mokinių vidinę mokymosi motyvaciją. Išryškintos veikiant individualiai bei bendradarbiaujant kuriamosios ir tiriamosios pažintinės lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokų mokinių veiklos, suteikiančios sėkmės išgyvenimo jausmą. (Pranešimus iliustravo Pover Point programa paruoštos pateiktys, nuotraukos, filmuota medžiaga, pagyvino praktinės užduotys.)
          Išklausius pranešimus, dalyviai (klausytojai) grupelėse, remdamiesi savo patirtimi bei girdėta informacija, diskutavo apie aktyvių mokymo metodų taikymo pamokoje privalumus ir trūkumus, naudodami PMI (privalumai, trūkumai, išvados) metodą. Išskyrė šiuos svarbiausius aktyvių metodų taikymo pamokoje privalumus: lengviau sudominti mokinius, juos įtraukia į aktyvią mokymosi veiklą, ugdo mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, lavina dėmesį, į mokymosi veiklą įtraukiami beveik visi mokiniai, suteikia gerų emocijų. Trūkumams priskyrė tai, kad atsiranda darbinis triukšmas pamokoje, didelės mokytojo pasiruošimo pamokai sąnaudos, aktyvūs mokiniai užgožia pasyvesnius, sunkiau pamatuoti kiekvieno mokinio indėlį į galutinį rezultatą, apgailestavo, kad mokymo priemonės, palengvinančios mokymąsi, yra ne visoms ugdymo įstaigoms įperkamos. Konferencijos dalyviai išvadose apibendrino, kad aktyvių mokymo metodų taikymas pamokoje sudaro puikias sąlygas mokinių kūrybiškumui, individualių sugebėjimų lavinimui,  brandžios asmenybės ugdymui ir siūlė juos naudoti siekiant optimalių ugdymo rezultatų.
            Konferencijoje dalyvavę svečiai negailėjo gerų žodžių jos organizatorėms ir lektorėms. Rokiškio rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gagiškienė jau konferencijos pradžioje pabrėžė, kad aktyviųjų mokymo metodų taikymo problematika šiuo metu yra viena aktualiausių ugdymo sričių. Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, išklausęs visus pranešimus, išreiškė susižavėjimą mokytojų siekiu tobulėti ir gebėjimu eiti išvien su gyvenimu, o Rokiškio savivaldybės švietimo centro metodininkė – konsultantė Rosita Lasienė padrąsino mokytojas girdėtų pranešimų pagrindu ruošti medžiagą seminarams.

 Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos vyr. mokytojos
Rita Vaitiekauskienė
Daiva Milašienė